Japoniškas sodas

Japoniškas sodas – vienas mistiškiausių sodų stilių. Tai lemia jo patrauklus paprastumas ir ypatinga tokio sodo kūrimo filosofija, kuri veikia ir sodo šeimininką. Galima drąsiai teigti, kad toks sodas veikia ir šeimininko gyvenimą: sodo harmonija padeda išgyti nuo stresų ir depresijos. Čia visi elementai turi savo reikšmę ir prasmę. Tokį sodą lengva prižiūrėti (nors iš pradžių atrodo atvirkščiai).

Taip pat reikia pažymėti, kad tai yra sodas, kuriame labai svarbu skonis ir saiko jausmas. Kad japoniškas sodas taptų landšaftinio meno kūriniu ir įsilietų į mūsų aplinką, negalima aklai kopijuoti jo elementų  ir visai nereikia stengtis įsirengti jį tiksliai tokį, koks jis būtų Japonijoje, o reikia tik panaudoti tokio sodo motyvus ir simbolius, visa tai perteikiant savomis priemonėmis.

Japoniško sodo esmė yra ta, kad šis sodas turi būti sukurtas kaip miniatiūrinis gamtos modelis, todėl reikia kurti tokį vaizdą, kuris būtų charakteringas Jūsų gyvenamai vietovei. Taip pat reikia atminti, kad sukurta aplinka parodo, kaip Jūs pats traktuojate Jus supančią aplinką, todėl toks sodas pilnas simbolių. Kiekvienas elementas: augalai, akmenys, daiktai  – viskas turi simbolinę prasmę, t.y., viskas kuriama ne išorei, ne regimybei ir ne dekoratyvumui. 

Įdomu tai, kad japoniškas stilius tinka ir dideliems, ir mažiems sklypams. Visgi optimalus sklypo dydis yra 1 – 8 arai. Sklypo reljefas taip pat neturi didelės reikšmės – tinka viskas. Tarp kitko, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šis stilius ypatingai tiks siauriems ir ilgiems sklypams. Puikiai atrodys šlaite, bet taip pat tiks ir lygiame sklype.

Japoniško sodo būdingi elementai:

• Pagrindiniai elementai – vanduo, akmenys ir augalai. Labai svarbu naudoti vietines medžiagas (pvz., akmenis, surinktus aplinkinėse teritorijose, ar augalus, kurie auga Jūsų apylinkėse).
• Asimetrija visur – ir elementų išdėstyme, ir tame, kad elementai pagal dydį, spalvą, faktūrą ar pan. neturi kartotis.
• Akmenų sodai (rokarijai).
• Takai – iš atskirų akmeninių plytų (vadinama „plaukianti danga“) arba tos plytos sudėtos skaldoje, įvairios kombinuotos dangos.
• Sausi vandens telkiniai.
• Vanduo bet kokiu pavidalu: tvenkinukas, fontanėlis, paprasčiausias didelis dubuo su vandeniu, upelis ar pan.

Japoniškas sodas yra išskirtinis savo planavimu:

• Visi sodo elementai turi būti išdėlioti asimetriškai, tačiau asimetrija turi būti pusiausvira.
• Šiuo stiliumi tvarkant sklypą, jį reikia padalinti į netaisyklingos formos zonas ir kiekvienoje zonoje galima kurti skirtingas kompozicijas, kurias sklandžiai sujungia augalai, sodo elementai ir aksesuarai.

Rekomenduojamos spalvos:

Spalvinė gama – labai santūri, švelni. Ji kuriama pustoniais, o ypatingo meistriškumo ženklas yra gausus vienos spalvos atspalvių naudojimas. Pagrindinės spalvos – pilka, žalia, ruda, balta, visi tonai prigesinti. Galima kaip akcentą naudoti 1 – 2 ryškias spalvas.

Japoniškam sodui tinkami augalai:

Medžiai: visos pušys, kadagiai, tujos, eglės, puskiparisiai, vyšnios ir slyvos, dekoratyvinės obelys, klevai – ginalinis ir totorinis, juodalksnis.

Krūmai: pilkoji ir japoninė lanksvos. Rododendrai (pas mus ne visi gerai auga ir žydi, geriau smirnovo, japoninis, kamčiatkinis, kanadinis), atvaisa japoninė, forzitija, o atitinkamai formuojant – juodavaisė aronija ir vynuogė.

Daugiametės ir gėlės: visos melsvės, paparčiai, rodžersija, įvairūs varpiniai, bruneros (tame tarpe ir baltoji), astlbės, paprastoji lelija, kalninės raganės, vijutrės ir pan., bijūnai, vilkdalgiai, chrizantemos, o pavasarį – svogūninės gėlės, taip pat laukinės pakalnutės, meškinis česnakas, dekoratyviniai česnakai.

Japoniškam stiliui būdinga mažoji architektūra:

• Tilteliai, įrengiami ne tik virš vandens, bet ir virš sausų upelių. Tokie tilteliai gali būti iš kelių storų lentų, arba lenkti, arba padaryti iš kelių didelių akmenų, įdėtų į vandenį ar skaldą.
• Akmeniniai arba mediniai suolai, paprastų formų, gali būti paprasčiausia lenta, padėta ant dviejų plokščių akmenų.
• Akmeniniai žibintai.
• Sodo širmos.
• Pavėsinės – arbatos nameliai, kubo arba pagodos formos.
• Nedidelis prižiūrėtas daržas.

Keletas kraštovaizdžio architekto patarimų pasirinkusiems japonišką stilių!

• Nenaudoti labai daug augalų ir detalių – sode tai sukels nevaldomo chaoso įspūdį ir tokiame sode nepailsėsite.
• Suolu tokiame sode gali būti ir vienas didelis akmuo. Sėdėjimui reikia padaryti medines detales.
• Vandens telkinys neturi būti gilus, kad matytume žuvis arba dugne esančius akmenis bei augalus.
• Negalima naudoti plastikinių japoniškų žibintų, tačiau tikri akmeniniai yra brangus malonumas, todėl optimaliausias variantas – nešiojami keramikiniai žibintai, kuriuos žiemai reikia sunešti įšildomą patalpą. Japoniško stiliaus žibintą galima sukurti iš plytelių, kuriomis klojami takai, nuolaužų.
• Šio stiliaus sode negalima statyti apvalių pavėsinių.
• Japoniškame sode reikia sukurti monosodą (samanų, melsvių, vilkdalgių ar pan.) – kompozicija kuriama iš vieno tipo augalų, akmenų ir aksesuarų. Taip pat labai tinka ir mini sodas iš augalų, kurie žydi tik viena spalva, pvz.: baltai ar tik rausvai. Monosodai visada išraiškingi ir originalūs.
• Sėkmės paslaptis – naudokite vietinius augalus. Bambuku galima aprėminti fontanėlį, papuošti tvoras, padaryti skulptūrą arba pakabinti vertikaliai kurioje nors sklypo vietoje keletą stiebų.
• Būtina atsižvelgti į Jūsų namo stilių. Jei namas etnografinio stiliaus – geriau, kad japoniško sodo elementai būtų panaudoti  viename kampelyje, o ne visame sklype.
• Japoniško stiliaus kampelį puoškite virvėmis, špagatu ar pan.

P.S. nuotraukas pasiskolinome iš interneto.