Ką daryti, jei prastai auga obelys

Pradedantiems sodininkams tenka dažnai nusivilti, nes pasodinti vaismedžiai neauga taip, kaip tikimasi. Ką reikėtų daryti ir žinoti? Visų pirma, reikėtų nustatyti silpno augimo priežastis.

Jos gali būti įvairios:

Aukšti gruntiniai vandenys. Gruntinių vandenų lygis turi būti ne aukštesnis kaip 3 m aukštaūgėms obelims, 2,5 m – vidutinio augumo obelims ir 1,5 m – žemaūgėms. Daugelis sodininkų, sodindami vaismedžius, net negalvoja apie šią problemą, o ir jauni augalai auga gerai, kol jų šaknys nepasiekia pavojingo sluoksnio. Tai paprastai nutinka apie 10 – 15 augimo metus. Kai šaknys „atsiremia“ į tokį sluoksnį, medis nustoja augti, lapai ima gelsti ir rusti, augalą apninka grybinės ligos, o vasaros karščių metu augalas masiškai meta lapus.

Ką daryti? Pataisyti situaciją labai sudėtinga, nes suaugusio medžio nepersodinsi. Vienintelis būdas yra stipriai sumažinti vainiką ir auginti obelį kaip kompaktišką 2 – 2,5 m aukščio medį. Taip auginamas medis nebeleis šaknų gilyn ir padėtis pasitaisys.

Skurdus, nederlingas dirvožemis. Jeigu jūsų sklype vyrauja smėliai arba priesmėliai, obelys skurs, nes tokiuose dirvožemiuose beveik nėra maistinių medžiagų ir nesilaiko drėgmė. Be to, jeigu žiemą nesusiformuoja sniego danga, šalčių metu dažnai pašąla vaismedžių šaknys.

Ką daryti? Kasmet pavasarį ir rudenį tręškite obelis kompostu. Kompostas įterpiamas giliai perkasant pomedį. Kasimo gylis – apie 20 cm. Be to, visą vasarą aplinkui kamieną galima krauti nupjautą žolę. Taip palaipsniui dirvožemis sukaups daugiau organinių medžiagų ir taps derlingesnis ir palankesnis vaismedžių augimui. Prie jaunų obelų galima sėti žirnius – jie dirvožemyje kaupia azotą. Nuskynus ankštis, virkščias reikia apkasti – bus papildoma trąša. O kol visos tos priemonės duos vaisių, obelis tręškite mineralinėmis trąšomis. Tręšimo planas būtų toks:

Вalandžio pabaigoje trąšos išbarstomos po obelimi, laikantis normos:1 valgomas šaukštas vienam kvadratiniam metrui. Laikantis tokių normų paprastai po viena suaugusia obelimi išberiama 3 stiklinės trąšų. Jeigu po obelimi auga žolė, trąšas geriausia ištirpinti ir išlaistyti, arba išbarsčius, iškart palieti. Jeigu pomedis sukastas, tada trąšos įterpiamos grėbliu.
Žydėjimo pradžioje оbelis reikia patręšti kompleksinėmis trąšomis. Tręšimo receptas: 200 litrų talpoje ištirpiname 5 stiklines superfosfato, 3 stiklines kalio trąšų, 20 l žaliosios masės arba karvės mėšlo raugo (jeigu neturime organikos, ją galima pakeisti 2 – 3 stiklinėmis azotinių trąšų). Sudėjus visas trąšas, talpą iki viršaus pripildome vandeniu, viską gerai išmaišome, uždengiame arba užrišame ir leidžiame pastovėti savaitę laiko. Po savaitės galime laistyti. Suaugusiems medžiams pilame po 4-5 kibirus, o jauniems užtenka 1 kibiro maitinamojo tirpalo.
Iškart, nuėmus derlių: pomedyje išbarstome 1,5 stiklinės superfosfato ir 1 stiklinę kalio sulfato ir palaistome, kad trąšos ištirptų ir greičiau pasiektų obels šaknis. Šis tręšimas nėra būtinas, bet labai naudingas, nes taip patręšus, obelys geriau peržiemoja.

Atvežtiniai sodinukai. Jeigu obelaites pirkote iš nežinomo pardavėjo, didelė tikimybė, kad nusipirkote atvežtinį augalą, išaugintą švelnesnio klimato zonoje ir iš ten atvežtą. Тokie medeliai mūsų klimatinėse sąlygose auga blogai, žiemą dažnai pašąla ir tokių medžių derliaus vargu ar sulauksite – jie paprastai žūva po 4 – 5 metų.

Ką daryti? Tikrai neverta kankintis ir gaišti laiko – būtina keisti tokį medelį, net jei ir labai gaila, bet jam pagelbėti niekaip negalėsite. Geriau pasisodinti rajonuotos veislės obelaitę, išaugintą patikimame medelyne.