Kada genėti dekoratyvinius krūmus, kad džiaugtumės jais ilgiau?

Neužtenka žinoti pagrindinių genėjimo principų – kiekvienos rūšies augalai turi savo ypatumus ir poreikius. Laiku neatlikus būtinų genėjimo darbų augalas taps nepatraukliu, neprižiūrėtu ir menkai žydinčiu krūmu. Kitas kraštutinumas, kai genima per stipriai, nesilaikant jokių taisyklių – tokiu atveju augalas silpsta, trumpėja jo gyvenimo amžius.

„Pirmieji dekoratyvinių krūmų genėjimo darbai jau prasidėjo ir tęsis iki vėlyvo rudens. Puikiai savo augalus pažįstantys sodininkai gali intuityviai nujausti, kada geriausias laikas genėti, visiems kitiems pravartu vadovautis specialistų rekomendacijomis. Būkime atidūs – net to paties pavadinimo krūmai, gali būti genimi skirtingu laiku. Štai lanksvos (lot. Spirae) ar zuikiakrūmiai (lot. Cytisus) genimi žiemos pabaigoje arba vėlyvą pavasarį, atsižvelgiant į jų žydėjimo laiką“, – sako A. Audzevičiūtė-Daubarienė.

Siekiant supažindinti lietuvius su augalų genėjimo ypatumais, žemiau aprašyta 40 populiariausių dekoratyvinių krūmų rūšių ir jų priežiūros darbai.

Kovą – nepageidaujamų ūglių ir senų šakų retinimas
Šviesioji hortenzija (Hydrangea arborescens). Šviesiąją hortenziją ir jos veisles kovo mėnesį išretiname, palikdami tik 6 – 12 šakų. Jas galime nupjauti iki 2 – 3 pumpuro, esančio ant senų šakų.

Sedula (Cornus). Rūšis, spalvota žieve, patrumpiname kas 1 – 2 metai kovo mėnesį, palikdami iki 10 cm aukščio kelmelius. Jei sedula gražiai žydi, jų specialiai genėti nebūtina, užtenka pašalinti nepageidautinus ūglius.
Lazdynas  (Corylus). Sutankėjusio lazdyno krūmą išretiname anksti pavasarį. Kad spalvoti lapai būtų puošnesni, juos galima stipriai apkarpyti.
Baltauogė meškytė (Symphoricarpos). Senas ir silpnas šakas išpjauname kasmet, prieš vegetacijos pradžią.
Jonažolė (Hypericum) (krūminės rūšys). Senas jonažolės šakas išpjauname kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, o žiedynus ir pavienius žiedus iškart po žydėjimo.
Krūminis pūslius (Colutea). Vienas retesnių augalų Lietuvoje, kurio dalį praeitų metų ūglių trumpiname anksti pavasarį. 
Кaulenis (Cotoneaster). Lapus metančių rūšių kaulenį apgenime anksti pavasarį, o visžalius balandžio pabaigoje. Svarbu pašalinti visas pažeistas ir silpnas šakeles. Seną kaulenį atjauninsime, stipriai patrumpindami.
Lanksva (Spiraea). Vasaros pabaigoje žydinčias lanksvos rūšis genime vasario pabaigoje – kovo pradžioje, o pavasarį žydinčias – iškart po žydėjimo. Genint pašaliname senus žiedinius ūglius ir šakas. 

Balandį – augalų atjauninimas ir formavimas
Аbelija (Abelia). Pažeistus ir išdžiūvusius abelijos ūglius šaliname balandžio mėnesį. Dalį senų ūglių galima šalinti iškart po žydėjimo, kad išvengtume per didelio sutankėjimo.
Аukuba japoninė (Aucuba japonica). Balandžio mėnesį genime žiemą pašąlusius japoninės aukubos ūglius. Jeigu išgenėti reikia stipriau, tai atliekame pavasarį. Vasaros metu tik patrumpinami pernelyg ištįsę ūgliai.
Budlėja (Buddleia). Jei budlėja auginama kaip krūmas, šaliname tik apatines šakas. Vasario – balandžio mėnesiais stipriai patrumpiname ūglius, palikdami tik kelių centimetrų aukščio senos medienos kelmelius. 
Vaisuolė (Callicarpa). Вalandžio mėnesį išpjauname apmirusias žiedines šakas ir pašalusius ūglius.
Levаnda (Lavandula). Norint suformuoti puošnų krūmą, jaunus augalus stipriai apkerpame balandžio mėnesį, pašalindami 1/3 praeitų metų prieaugio. Tokiu būdu paskatiname naujų ūglių augimą ir gausų žydėjimą.

Маhonija (Mahonia). Balandžio pabaigoje išpjauname silpnus ūglius ir patrumpiname plikas šakas.
Buksmedis (Buxus). Silpnas, pažeistas šakas šaliname balandžio mėnesį, o dekoratyvinį apkirpimą atliekame vasaros metu.

Gegužę kerpame gyvatvores, retiname senas nusilpusias šakas
Bambukai (Phyllostachys). Suaugusius 3 – 4 metų bambukų ūglius išpjauname gegužės mėnesį. Jeigu jaunus ūglius pažeidžia vėlyvos pavasarinės šalnos, juos šaliname nedelsiant.
Ožekšnis (Euonymus). Gyvatvores iš ožekšnio pirmą kartą kerpame gegužės mėnesį ir antrą kartą – rudens pradžioje. Vėliau, vasaros metu patrumpiname pernelyg ištįsusius ožekšnio ūglius, o pagrindinį genėjimą atliekame rudenį, kai nukrenta vaisiai.
Jazminas (Jasminum). Pavasario pabaigoje, vasaros pradžioje žydintiems jazminams gegužę trečdaliu patrumpiname jaunus ūglius ir pašaliname pasenusias šakas.
Žagrenis (Rhus). Pavasario pabaigoje išpjauname senas sausas žagrenio šakas.
Bugienis (Ilex). Gyvatvores kerpame pavasarį, o laisvai augantį bugienį kerpame vasarą. Augalas gerai pakenčia ir labai stiprų apkarpymą. Margalapiams reikia šalinti šakas su žalios spalvos lapais.

Krūmai, kuriuos genime iškart po žydėjimo
Eglūnas (Tamarix). Gerai pakenčia stiprų apkarpymą. Ūglius patrumpiname trečdaliu, iškart po žydėjimo.
Stambialapė hortenzija (Hydrangea). Stambialapei hortenzijai po žydėjimo išpjauname silpnus ūglius ir pašaliname nudžiūvusius žiedynus, kartu nupjaudami šakelę su 3 – 4 arčiausiai esančiais pumpurais, lapais. Senas šakas ir stiprius, bet nežydinčius ūglius išpjauname sulig dirvos paviršiumi.
Putinas (Viburnum). Lapus metančioms putino rūšims išpjauname senas šakas iškart po žydėjimo.
Serbentas (Ribes). Tuoj po žydėjimo, gegužės mėnesį, šaliname senas, nusilpusias serbento šakas.

Кеrija (Kerria). Po žydėjimo senas šakas išpjauname prie pat žemės, arba išgenime taip, kad liktų stiprūs šoniniai ūgliai. Birželio mėnesį nužydėjusius ūglius patrumpiname.
Коlkvicija puošnioji (Kolkwitzia amabilis). Po žydėjimo prašviesiname krūmą, išpjaudami seniausias šakas ir kruopščiai apkarpome vienmečių ūglių galus.
Zuikiakrūmis (Cytisus). Krūmus genime iškart po žydėjimo. Vasarą žydinčias veisles apkarpome pavasarį iki sprogstant pumpurams.
Ugniadyglė  (Pyracantha). Krūmų retinimą atliekame po žydėjimo. Vegetatyvinius ūglius trumpiname anksti pavasarį.
Sausmedis (Lonicera). Jei krūmai sutankėję, po žydėjimo išpjauname senas šakas, o labai išstypusius ūglius patrumpiname. 
Raugerškis (Berberis). Genėjimą, palaikantį krūmo formą, reikia  atlikti arba iškart po žydėjimo, arba vėlai rudenį. Jei krūmą reikia atjauninti, tą procedūrą atliekame anksti pavasarį.
Alyvos  (Syringa). Silpnas ir pasenusias šakas išpjauname kasmet. Po žydėjimo nupjauname generatyvinių ūglių viršūnes su nužydėjusiais žiedynais.

Reguliaraus genėjimo nereikalaujantys krūmai
Gudobelė (Crataegus). Reguliaraus genėjimo nereikalauja. Jeigu reikalingas lajos praretinimas, jį atliekame vėlai rudenį.
Žalčialunkis (Daphne). Specialus genėjimas netaikomas. Šiam augalui stiprus genėjimas ir netinka – išpjauname tik pažeistas šakas. Tai atliekame po žydėjimo.
Ligustras (Ligustrum). Pavieniui augančių augalų galima visai negenėti – leidžiame jiems augti laisvai. Tik pavasarį pašaliname pažeistas šakas. Gyvatvores karpome gegužės mėnesį, o antrą kartą – rugpjūčio pabaigoje.
Pūkenis  (Cotinus). Šio augalo negenime be konkretaus tikslo. Jeigu labai sutankėja, anksti pavasarį šaliname ūglius.
Veigelė (Weigela). Peržydėjusias šakas ir ūglius, pašaliname iškart po žydėjimo, o vegetatyvinius ūglius formuojame patrumpindami. 
Ožerškis (Lycium). Krūmą būtina stipriai apgenėti tik kas 3 – 4 metus.
Hamamelis (Hamamelis). Jei reikia prašviesinti lają, dalį senų šakų galima išpjauti balandžio viduryje, bet ne dažniau kaip kas 5 – 6 metus.
Deucija, radastas (Deutzia). Genint radastus, kasmet trečdaliu patrumpiname kiekvieną žiedinę šakutę. Jeigu žiedai ima smulkėti, išgenime intensyviau. Po tokio genėjimo krūmas išaugina galingus ūglius, kurie žydi stambesniais žiedais.
Prožirnis (Genista). Каip taisyklė šiuos augalus apkarpome kasmet, kad po to nereikėtų šalinti didelių, senų šakų. Tokių rūšių, kaip Genista cinerea ar Genista aetnensis jaunus augalus genime labai atsargiai ir nedaug, o suaugusių krūmų kerpame tik jaunų ūglių galus, suteikdami krūmui gražią formą. Senus, neformuotus ir dėl to praradusius formą krūmus, pakeičiame jaunais, nes performuoti juos yra sudėtinga.