Kaip jodas gali būti naudingas sode?

Jodas yra universali baktericidinė ir antiseptinė priemonė, be to, jį galime naudoti ne tik medicinoje, bet ir sode – jodas puikiai gelbsti nuo fitoftoros, amarų, saugo nuo šaknų ir vaisių puvinio, tinka daigų, sodinukų ir didelių augalų tręšimui. Apžvelgsiu, kam jodas reikalingas augalams, o po to pasidalinsiu keliais patarimais, kaip jį galima naudoti sode ir darže.

KOKIEMS AUGALAMS NAUDINGAS JODAS

Aišku, visiems! Šis mikroelementas vaidina svarbų vaidmenį gyvybinėje augalų veikloje, sudarydamas sąlygas vykti fiziologiniams procesams. Jodas yra būtinas aminorūgščių ir baltymų sintezei, dalyvauja kvėpavimo procese ir fotosintezėje, o taip pat vandens ir azoto apykaitoje. Taip pat šis elementas yra natūralus antiseptikas prieš daugelį grybelių, virusų, ir bakterijų. Jis itin efektyviai veikia fitoftoros, įvairių puvinių ir miltligės sukėlėjus, yra būtinas normaliam augalų augimui ir vystymuisi, žiedinių pumpurų susidarymui ir vaisių mezgimui. Į palaistymą jodo tirpalu greičiausiai  sureaguoja:

• gėlės,
• braškės ir žemuogės,
• bulvės ir burokėliai,
• pomidorai, baklažanai, agurkai,
• svogūnai ir kopūstai,
• kukurūzai ir saulėgrąžos,
• įvairios žalumyninės daržovės.

Jeigu jodo tirpalas naudojamas anksti pavasarį, daiginant sėklas, išauga atsparesni ligoms daigai, pasižymintys gausesniu derliumi.

JODO TRŪKUMO POŽYMIAI

Iškart turiu pasakyti, kad vizualiai nustatyti šio elemento trūkumą augaluose yra gana sudėtinga, nes tie požymiai yra gan sąlyginiai ir pasireiškia ne tik jodo trūkumo atveju. Reikia žinoti tai, kad jodo trūkumas sumažina augalo atsparumą ligoms, o augaluose šio elemento ima trūkti, kai jo trūksta dirvožemyje. Mažiausiai jodo būna durpiniuose (taip pat visuose durpių substratuose) ir jauriniuose dirvožemiuose, lengvuose priesmėliuose ir dirvožemiuose, kuriuose trūksta organikos. Jodo trūkumas jaučiamas ir rūgščiuose dirvožemiuose, nes juose jodas iškart migruoja į žemutinius dirvožemio sluoksnius ir tampa nepasiekiamas augalų šaknims. Daugiausia jodo sukaupia juodžemiai ir įvairūs žemumų dirvožemiai. Kadangi Lietuvoje yra bendras jodo deficitas, rekomenduojama profilaktiškai „pamaitinti“ sodų ir daržų augalus – tai tikrai atneš daug naudos. Kad augalui trūksta jodo, rodo tokie požymiai:

• augalas sunkiai mezga vaisius, užmegzti vaisiai pūva,
• raudonos ir geltonos spalvos vaisiai yra nepakankamai ryškių spalvų,
• žalioji augalo masė yra balzgana ir negausi,
• augalo vystymasis ir augimas vėluoja, augalas mažiau žydi ir mažiau mezga vaisių,
• sumažėja augalų atsparumas nematodoms, ir grybiniams susirgimams.

JODAS VIETOJ KALIO PERMANGANATO

Labai naudinga ir veiksminga prieš sėjant sėklas apdoroti jodo tirpalu. Šiam tikslui jodas puikiai pakeičia kalio permanganatą. Tačiau jodas yra naudingesnis ir, be to, pagreitina sėklų sudygimą. Išbandykite!

Jodo tirpalą paruošti visai nesudėtinga: sėkloms apdoroti 5 proc. spiritinis jodo tirpalas (vaistinėse parduodamas preparatas) atskiedžiamas tokiu santykiu: 1 jodo lašas į 1 litrą vandens. Tokiame tirpale 2 – 4 valandas mirkomos sėjai numatytos sėklos. Po to jų nereikia plauti, tik apdžiovinti ir pasėti.

Prieš sodinant bulves paruošiame tokį tirpalą: 2 mililitrus jodo ištirpiname 10 litrų vandens, ir tuo tirpalu gausiai apipurškiame bulvių gumbus, prieš tai sudėję juos vienu sluoksniu ant plėvelės. Kai apipurkšta pusė apdžius, bulves perverčiame ir procedūrą pakartojame. Iškart po to bulvės sodinamos – taip apdorotos jos greičiau sudygs, krūmeliai bus gražesni ir atsparesni nepalankiems aplinkos poveikiams.

JODAS DAIGINIMUI

Jei laistysime jodo tirpalu daigus, jie greičiau augs ir bus atsparesni neigiamam aplinkos poveikiui bei ligoms.

Daigams laistyti naudojamas toks tirpalas: 1 lašas jodo į 3 litrus vandens. Kruopščiai išmaišome ir tokiu tirpalu liejame daigų šaknis. Vieno tokio palaistymo visiškai užtenka.
Vėliau, sodinant daigus į šiltnamį arba lauke, rekomenduojama iš anksto palaistyti paruoštą dirvą tokiu tirpalu: 3 lašai jodo į 10 litrų vandens.

SVARBU! Net ir nedidelės koncentracijos spiritinis tirpalas gali nudeginti jaunus augalus, todėl laistykite atsargiai, kad jo nepatektų ant stiebelių ir lapų. O jei ketinate purkšti augalus, griežtai laikykitės dozavimo.

JODAS IR KAMBARINĖS GĖLĖS

Jodą galima naudoti ne tik šiltnamyje, darže ar gėlyne, bet ir kambarinėms gėlėms. Ypatingai jodo tirpalas tinka nusilpusiems ir mažai / silpnai žydintiems augalams.

DĖMESIO! Jodo tirpalu laistome tik drėgną substratą. Jei vazonas perdžiūvęs, pirma jį paliejame paprastu vandeniu, leidžiame pastovėti ir tik tada laistome jodo tirpalu. Tirpalu laistome taip, kad jis patektų prie vazono sienelių, kitu atveju galima nudeginti augalo šaknis.

Laistant jodo tirpalu kambarines gėles, skirtingiems augalams galima ruošti skirtingos koncentracijos laistymo tirpalą. Pavyzdžiui, pelargonijos gerai priima jodą, todėl jas galime laistyti tokios koncentracijos tirpalu: 1 lašas jodo 1 litrui vandens. O našlaitės ir sanpaulijos yra jautresnės, todėl joms ruošiamas mažesnės koncentracijos tirpalas: 1 lašas jodo 3 litrams vandens. Tirpalu gėles laistome 2 – 4 kartus, kas 10 dienų.

Būtina žinoti, kad jodo tirpalui ruošti naudojamas lietaus vanduo. Jei tokio neturime, tai vandentiekio vandenį reikia parą laiko palaikyti atvirame inde ir tik tada naudoti.

Akivaizdu, kad jodas yra ne tik medicininis preparatas, bet ir puiki trąša bei profilaktinė priemonė nuo įvairių ligų tiek sodo, tiek kambariniams augalams. Tik naudoti jį reikia protingai, griežtai laikantis tirpalų receptūros bei naudojimo taisyklių.