Miško stiliaus sodas

Miško stiliaus sodas iš esmės – atkurtas miško kampelis. Jei jūs turite miško ar augančių miško medžių ir norite susikurti lengvai ir paprastai prižiūrimą sodą – šis miško stiliaus sodas yra kaip tik tai, ko jums reikia.

Miškas – tai gamtos sukurtas meno kūrinys. Žmogaus veikla tokioje aplinkoje turi būti minimali, todėl viskas, ko reikia – susieti sodą su gamta, sukurti vadinamą ekotono zoną. Tai atliekant svarbiausia nesugriauti aplinkos savitumo ir panaudoti tai, kas jau duota gamtos.

Sklypo dydis gali būti įvairus, tačiau optimalus sklypas yra toks, kurio dydis nuo 6 arų, jame padidinta drėgmė ir auga miško medžiai.

Pagrindiniai miško stiliaus sodo elementai:

• Su sklypu ribojasi miškas (miško peizažas);
• Miško medžiai ir laukinės gėlės;
• Prūdai, upeliai, pelkutės, kuriose galima sukurti pelkinius sodus;
• Pagrindinė naudojama medžiaga – medis;
• Takai, keliukai ir aikštelės – danga iš žievės, skaldos, medžio drožlių, pagerinto grunto, arba žolės;
• Grindinių mažai, jie laisvos formos.

Miško stiliaus sodas – jo planavimo ypatumai:

• Perplanavimas į sodą minimalus;
• Visos linijos laisvos;
• Ryškus gėlynas iš pietinės namo pusės;
• Zonavimas natūralus, jau augantys medžiai ir kiti augalai apsprendžia ribas;
• Pagrindinis takas, vedantis į namą, apsodintas ryškių gėlių bordiūru.

Rekomenduojama spalvinė gama:

Pastelinės gamtos spalvos su nedideliais ryškių spalvų intarpais.

Rekomenduojami miško stiliaus sodo augalai:

Medžiai: ąžuolas, beržas, klevas, riešutmedis, šermukšnis, liepos, uosiai, eglės, pušys, kadagiai ir kiti miško augalai, patys paprasčiausi, be jokios egzotikos. Taip pat tinka ir vaismedžiai. Jie turėtų būti sodinami pamiškėje.

Krūmai: bet kokie miško krūmai. Labai efektingai rudenį atrodo ožekšniai (europinis ir karpotasis), tinka sausmedis, serbentai ir agrastai. Vertikaliam želdinimui naudojami apyniai ir paprastasis vynmedis (gali būti Ivanausko rastinukė).

Gėlės ir žoliniai augalai: melsvės, paparčiai, astilbės, varpiniai augalai, kurpelės, katilėliai, lubinai, saulutės, ramunės, pakalnutės, sinavadas, rusmenė, snapučiai, sibiriniai ir geltonieji vilkdalgiai, šilingė, baltašaknė, raktažolės, burbulis, plautė, poraitis ir pan.

Vaistažolės: mėtos, valerijonai, stumbražolė, šalavijas.

Dekoratyvinius augalus geriausiai pasirinkti tokius, kurie derėtų su miško peizažu ir atitiktų augimvietės tipą, nes sausame miške, pavyzdžiui, kerpiniame pušyne melsvės, katilėliai, vilkdalgiai ir kiti augalai, reiklūs dirvožemio derlingumui ir drėgmei, paprasčiausiai neaugs, o mėlyniniame – kiškiakopūstiniame eglyne neaugs šilagėlė arba stumbražolė.

Tinkanti mažoji architektūra:

• Pavėsinės – namukai arba uždangos su dvišlaičiais stogais;
• Suolai – paprasti, tradiciniai, liaudiško stiliaus, arba įrengti aplinkui medžių kamienus;.
• Kaip puošybos elementai gali būti naudojami medžių stuobriai, kelmai ir pan. Iš jų daromi specialūs alpiniai kalneliai – rutarijai;
• Skulptūros – medinės, įvairūs medžio pjaustiniai;
• Tvoros – medinės;
• Gėlės sodinamos į paruoštus rąstgalius ir kelmus;
• Kompozicijoms naudojami senosios kaimo buities daiktai;
• Takų ir keliukų danga iš žievės ar panašios medžiagos, taip pat tinka pagerinto grunto takai;
• Sodo baldai – paprasti mediniai, rankų darbo. Gali būti lakuoti arba tonuoti.
• Poilsio zonoje naudojami hamakai, sūpynės, įvairios pakabinamos sėdynės.

Keletas kraštovaizdžio architekto patarimų:

• Grindinys iš natūralaus akmens, senų plytų arba paprasčiausiai patiestos lentos;
• Pelkinis sodas –  nedidelė dirbtinė pelkė arba paprasčiausia pelkėta žemuma.
• BBQ – geriausiai iš senų plytų (tik ne silikatinių);
• Apšvietimas geriausiai dera paslėptas, medžiuose pakabinami šviestuvai.