Sklypas ir aplinka: į ką atkreipti dėmesį planuojant želdynus?

Bet kuris sklypas yra dalis jį supančios vietovės, todėl mūsų namų aplinka yra apsprendžiama jau pasirenkant sklypą namui statyti, nes bendras sodo vaizdas tiesiogiai priklauso nuo sklypo, kuris gali būti ir miško plotas, ir šlaitas, ir dykvietė. O pats sodas, priklausomai nuo sklypo projektuotojų ir savininkų pastangų, gali sugadinti arba praturtinti ir papuošti mus supančią aplinką.

Kalbant apie gamtines Lietuvos sąlygas, mūsų klimatui būdingas nepastovumas – staigūs temperatūrų svyravimai tiek žiemą, tiek ir vasarą. Tokios klimato sąlygos nulemia, kad neturime gausaus sodo augalų asortimento, be to, dažnai iškyla įvairių problemų su sklypais, kuriuose sąlygos gali būti netinkamos ne tik augalams auginti, bet ir namui statyti. Todėl jau pasirinkdami sklypą turime įvertinti daugelį aplinkybių, bet svarbiausios iš jų:

Visų pirma, labai svarbu geras privažiavimas prie sklypo. Sklypas turi būti lengvai pasiekiamas, be to, reikia įvertinti ir atstumą iki jo.
Reikia įvertinti tokius buitinius klausimus, kaip vandens, elektros, dujų tiekimas, komunikacijos.
Labai svarbu įvertinti sklypo dirvožemio sąlygas (derlingumą, struktūringumą ir pan.), drėgmės režimą.
Būtina atkreipti dėmesį į sklypo kaimynystėje esančius objektus.
Svarbu įvertinti perspektyvinius teritorijos planus, gauti informaciją apie toje vietoje esančias saugomas teritorijas ir pan.

Taigi jau vertindami sklypą, neišvengiamai susiduriame su aplinkos elementais. Vieni jų gali būti įtraukiami (tiesiogiai arba vizualiai) į kuriamo sodo kompoziciją – gražus reginys, upelis, medžių grupė ir pan., kiti turi būti slepiami, maskuojami, kad negadintų bendro vaizdo – netvarkingi kaimyniniai sklypai, gamybiniai pastatai ir pan.

Sklypo gretimybė – Nemunas. Nuo šio objekto nereikėtų vizualiai atsiriboti, todėl dvi kalninės pušys, pasodintos upės krante, nėra pats geriausias sprendimas – suaugę jos uždengs didžiąją vaizdo dalį. Jei Jums patinka Jūsų kaimynų sodyba (mėlyna rodyklė), esanti už upės, labiau tiktų palikti žalia rodykle pažymėtą augalą, o raudonai pažymėtą – pašalinti.

Sklypo gretimybė – panoraminis seno miesto vaizdas. Tik Jūs galite nuspręsti, kokį objektą norėtumėte vizualiai įtraukti į savo sodą.

Senas namas pabrėžtas peizažine augalų grupe.

Nuo kaimyninės teritorijos ir šalia esančių objektų atsiribota karpoma, laiptuota gyvatvore ir keletu stambių sumedėjusių augalų.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvieno sklypo savininko, kraštovaizdžio architekto, dizainerio pareiga yra maksimaliai išsaugoti gamtinį landšaftą – tai turi būti siekiamybė, padedanti sutaupyti daug laiko ir finansinių investicijų, o galiausiai – džiaugtis rezultatu. Šiuo metu dauguma savininkų net menkiausius sklypo nelygumus imasi lyginti – veža daug grunto „lygiui sukelti“, lygina, stumdo, tankina – tiems darbams sugaišta daug laiko ir išleidžia krūvą pinigų, o rezultate gauna beveidį, bet užtai lygų sklypą, tada jame imasi formuoti alpinariumą, kalveles ir pan. Dažnu atveju reikia tik gerai įvertinti esamą situaciją, visus nelygumus ir, jeigu reikia, juos pabrėžti. Aišku, čia daugelis gali prieštarauti, kad lygų sklypą lengviau prižiūrėti, t.y., lengviau pjauti žolę, bet tinkamai viską suplanavus žolę visai lengva pjauti ir nelygaus reljefo sklype (šiuos klausimus bandysiu aptarti sekančiuose straipsniuose).

Tą patį galima pasakyti ir apie pasirenkamą augalų asortimentą – jeigu pasirinksime tokį augalų asortimentą, kuris neatitiks esamų sklypo sąlygų, turėsime daug vargo: augalai skurs arba net visai sunyks, nes kiekviena augalo rūšis turi tik jai būdingus bioekologinius poreikius, todėl jei vieni augalai puikiai auga sausame smėlyje, kiti tokiose sąlygose žūsta ir pan. Kita vertus, prisodinus daug įvežtinių augalų juos reikės dangstyti žiemai, saugoti nuo perteklinės drėgmės, nuo šalčio ir pan.

Todėl norint kuo mažiau tuščių investicijų ir geresnio rezultato, reikia kiek galima harmoningiau prisitaikyti prie esamų sąlygų.