Vaismedžiai: kaip išvengti pažeidimų ir juos išgydyti
Kamieną privaloma apsukti amortizuojančia medžiaga, kuri apsaugotų žievę nuo sužalojimo (pažymėta raudonu tinkleliu). Žalios rodyklės rodo vietą, kur turi būti bent viena dirželio vija.
Laukiame pavasarėjančių dienų! Pirmas darbas sode, kurį reikia atlikti po žiemos – apžiūrėti vaismedžius ir įvertinti jų būklę.
Jei matote, kad kiškiai apgraužė jaunų vaismedžių šakas, jas nukirpkite iki pumpuro ar šoninės šakelės, pašalindami visą pažeistą šakos dalį. Šaką reikia kirpti taip, kad virš pumpuro arba šoninės šakelės liktų maždaug 0,5 cm kelmelis. Šis pažeidimas pasitaiko gana dažnai ir nėra pavojingas.
Daug daugiau žalos padaroma, jeigu kiškiai apgraužia medžių kamienus. Jeigu žievė ir brazdas nugraužtas iki medienos aplinkui visą kamieną – galima laikyti, kad medis žuvęs ir jį anksčiau ar vėliau reikės pašalinti. Jeigu padaryti tik paviršiniai žievės pažeidimai, jie greitai užsitrauks ir jų galima netgi negydyti, tačiau jei pažeisti dideli žievės plotai ir padarytos gilios žaizdos, jas būtina nedelsiant užtepti moliu, taip pat tinkama priemonė yra „apibintuoti“ žaizdą maistine plėvele: ją reikia sukarpyti maždaug 10 cm pločio juostelėmis ir jomis aptvarstyti žaizdas. Žaizdos kraštų negalima apipjaustyti ar nulyginti. Molis arba tvarstis apsaugos apnuogintus audinius nuo išdžiūvimo. Kai tai atliksime, medį galima palikti savaiminiam gijimui. Jei po poros mėnesių žaizdos pakraščiuose susiformuos prigludęs prie medienos volelis, tai reiškia, kad žaizda gyja ir medis pasveiks.
Tą patį gydymą reikia pritaikyti ir žaizdoms, atsiradusioms nuo saulės ir šalčio poveikio, vadinamiems žiemospirgiams. Iliustracijoje apačioje parodytas klasikinis medelio pažeidimas, kai juo tinkamai nepasirūpinama rudenį ar žiemą. Pažeidimas, užfiksuotas nuotraukoje, yra kelių metų senumo, nes žaizdos kraštai jau gyjantys. Šis medis yra viešojoje erdvėje, juo nesirūpinama, gijimas paliktas savieigai. Labai gaila, kad nei teritorijos šeimininkai, nei lankytojai nekreipia dėmesio į tokius niekus, kadangi medžiai nesiskundžia, nors jų, tokių sužalotų, yra išties nemažai.
Reikia pažymėti, kad jeigu kiškiai apgraužia tik vaismedžius ir kai kurias dekoratyvinių medžių rūšis, pvz.: tulpmedžius, tai žiemospirgiai neaplenkia nei dekoratyvinių, nei sodo medžių. Žiemospirgiai gydomi taip pat, kaip ir graužikų padaryti pažeidimai (kaip aprašyta aukščiau).
Kita labai rimta problema yra medžių pririšimas arba įvairūs aprišimai. Reikia žinoti, kad bet koks pririšimas nėra amžinas, todėl reiktų nepatingėti ir įvairius aprišimus, pririšimus bent porą kartų metuose patikrinti. Kadangi medis yra gyvas, jis auga, storėja ir bet kuris aprišimas vieną dieną tampa užsmaugimu. Turbūt kiekvienam iš mūsų nors kartą teko matyti į šaką ar į kamieną įaugusią virvę ar vielą. Kad taip nenutiktų, bent porą kartų sezono metu būtina patikrinti visus pririšimus ir, jeigu jie nebereikalingi (medis tvirtai stovi, nelinksta ir pan.), juos reikia pašalinti. Jeigu pririšimai dar būtini, medį reikia perrišti iš naujo, prisitaikant prie pastorėjusio kamieno ar šakos.
Dar viena pastaba: negalima prie kuolo rišti medžio, po aprišimu nepadėjus amortizuojančios medžiagos, kuri turi apsaugoti žievę nuo pratrynimo. Kaip matome iliustracijoje aukščiau, nei tarp medinės tvirtinimo dalies ir medžio, nei tarp tvirtinimo dirželio ir medžio nėra padėta jokios medžiagos, kuri saugotų kamieno žievę. Reikia atminti, kad medis nuolat juda, o kartu juda ir pririšimo vieta, taigi joje vyksta trynimas ir laikui bėgant, kamienas tikrai bus sužalotas. Nuotraukoje matomas tvirtinimo lentelės pašviesėjimas – nutrinta vieta. Lygiai taip pat nutrinta ir medžio žievė, tik tą vietą dengia lentelė, todėl pažeidimas pradžioje nematomas. Esant tokiam pririšimui yra dar viena bėda – toje vietoje, kuri uždengta lentele visada yra daugiau drėgmės, ten nepasiekia saulė ir vėjas, todėl yra puikios sąlygos patekti ir veistis įvairių grybinių ligų sukėlėjams bei kenkėjams. Taigi, po virve ar dirželiu, kuriais pririšami medžiai, būtinai reikia padėti amortizuojančios medžiagos, kaip iliustracijoje apačioje parodyta raudonos spalvos tinkleliu – kad medžiui judant virvė netrintų jo žievės. Tam puikiai užtenka maždaug 10 cm pločio amortizuojančios medžiagos juostos. Taip pat tarp medinio kuolo ir medžio kamieno turi būti bent viena virvės ar dirželio vija, kad kamienas nebūtų tiesiai prispaustas prie kuolo.
Kaip matome, viskas yra gan paprasta, tik reikia šiek tiek dėmesio mus supančiam pasauliui ar bent jau artimiausiai aplinkai.