Balandžio mėnesio augalas – šilagėlė

Jau pražydo nuostabaus grožio gėlė, Dzūkijos žibuoklė – Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens). Tai ankstyva ir labai puošni  gėlė.

• Žydi kovo – balandžio mėnesiais.
• Auga sausose, šviesiose, saulėtose augavietėse.
• Aukštis 15 –25 cm.

Žiedai yra mėlynai violetiniai arba rausvi su aukso geltonumo kuokeliais, todėl žiedo viduriukas yra ryškiai geltonas. Pumpurai gausiai plaukuoti, tankiai apaugę sidabriškais plaukeliais. Sėklos taip pat „plunksnuotos“. Dėl tokios išvaizdos augalas visą savo vegetaciją yra dekoratyvus ir atrodo labai egzotiškai, nors šilagėlė yra mūsų vietinė gėlė, auganti miškuose.

Tik radus miške nepulkime jos kasti, geriau pasigrožėkime ir palikime augti natūralioje aplinkoje, nes šilagėlė be viso kito yra ir nykstanti gėlė, įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą. O jei šis augalas labai žavi, nusipirkime iš gėlių augintojų arba iš sėklų užsiauginkime patys.

Sėklos sėjamos jas tik surinkus – negalima jų sandėliuoti, nes praras daigumą. Augdama tinkamoje vietoje, šilagėlė pasisėja savaime. Šios gėlės sodinamos pavasarį (ne rudenį) su dideliu šaknų gniužulu.

Jas auginti galima, jeigu Jūsų sklypas yra saulėtas, šiltas, dirvožemis yra sausas ar apysausis, laidus vandeniui ir gana derlingas; geriausiai tinka priesmėliai. Jeigu sklype yra kitokios sąlygos – net nesodinkime, nes šilagėlė netinkamose sąlygose vis tiek išnyks. Taip pat reikia žinoti, kad šis augalas nepakenčia kitų augalų, ypač aukštesnių ir vešlesnių, kaimynystės, todėl jį geriausia derinti su pavasariniu adoniu, geltonžiede uolaskėle, aviniu eraičinu ir pan., bet ir šiuos augalus reikia sodinti atokiau nuo šilagėlės.  Pačią šilagėlę geriausiai sodinti pietinės ekspozicijos šlaituose arba alpinariumuose.

DĖMESIO: šilagėlė yra nuodinga.