Alyvos

Pavasario pabaigoje žydi alyvos – abejingų joms veikiausiai nėra! Kaip reikėtų prižiūrėti šiuos augalus, kad jie džiugintų akis ir širdį ilgus metus?

Penkios sėkmės paslaptys:

1. Alyvos mėgsta gerai apžviestą vietą, nemėgsta aukšto gruntinio vandens ir nemėgsta mirkti pavasarį, kai tirpsta sniegas. Todėl geriau šiuos augalus sodinti aukštesnėse vietose. Dirvožemis turėtų būti purus ir derlingas. Jeigu dirvožemis sunkus, jį galima pagerinti smėliu arba smulkiu žvyru ir kompostu arba durpėmis (po kibirą vienam kvadratiniam metrui) ir giliai perkasti.
2. Sodinimo duobė turėtų būti 70 x 70 cm, dugne reikėtų drenažo. Duobė užpildoma kompostu, įmaišant ¼ perpuvusio mėšlo ir 200 g medžio pelenų. Sodinant reikia šaknies kaklelį įgilinti maždaug 3 cm.
3. Kasmet, tirpstant sniegui, beriamos kelios saujos medžio pelenų, o gegužės – birželio mėn. kas 2 – 3 savaitės tręšiama granuliuotomis trąšomis. Jei pavasaris sausas, laistoma, kol ištirpsta trąšos. Po žydėjimo vėl reikia įterpti medžio pelenų, nes tai pagerina kitų metų žiedinių pumpurų formavimąsi. Žiemai reikia mulčiuoti kompostu ar perpuvusiu mėšlu. Labai svarbu saugoti, kad mulčias nesiliestų prie kamieno.
4. Jautresnes alyvų veisles iki 2 metų amžiaus reikėtų žiemai dengti, apvyniojant agroplėvele arba storu popieriumi, o nudengti, kai tik išeina įšalas.
5. Genėjimas. Sanitarinį genėjimą reikia atlikti pavasarį, kai gerai matosi sausos ir silpnos šakos – jas reikia pašalinti. Pavasarį taip pat reikia patrumpinti viršūninius ūglius. Tačiau kasmet reikia trumpinti tik po kelis ūglius, nes po šios operacijos jie nežydės, bet bus sudarytos sąlygos, kad kitais metais krūmas gausiau sužydėtų. Alyvoms, kurios auginamos kaip krūmai, turėtų būti prašviesinama laja – tada jos sukraus daugiausiai žiedinių pumpurų. Žaizdos, didesnės nei 2 cm skersmens, turėtų būti užtepamos vandens emulsiniais dažais.

Ir pabaigai: kuo daugiau alyvų žiedai skinami, tuo gausiau jos žydės kitais metais.