Mauriška veja

Atėjo pats gražiausias vasaros metas – viskas aplinkui auga, žydi ir veša. Žalioji savaitė rodo žmogui Gamtos galias. Tam, kad veja atrodytų kaip žalias kilimas, šiuo metu ją reikia pjauti kas tris-keturias dienas.

Tačiau į šį klausimą galima pažiūrėti ir kitaip: gal galėtume nuošaliuose sklypo kampeliuose nepjauti žolės, kol ji nesužydės? – taip sklype atsirastų gamtiškumo detalių, aplinka taptų įvairesnė, ne tokia standartinė ir nuobodi.

Kaip to galima pasiekti? Jei tiesiog nepjausime žolės, ji atrodys netvarkingai, ypač jei įrengiant veją buvo naudojamas žolės sėklų mišinys, kuriame nemažą procentinę dalį sudarė daugiametės svidrės sėklos. Todėl norint auginti žydinčią pievelę, dalyje sklypo gali būti įrengiami mauriški gazonai. Prekyboje galima rasti sėklų mišinių žydinčioms arba mauriškoms vejoms įrengti. Tokiems mišiniams dažnai naudojamos rugiagėlių, medetkų ir pan. sėklos, tačiau sėjant tokius augalus, patvarios ir ilgalaikės vejos nesuformuosime. Geriau pasidairyti lietuviškoje aplinkoje ir prisirinkti natūraliose pievose subrendusių sėklų – taip per laiką sukursime patvarią žolinių augalų bendriją, kuri suaugs į nuostabią žydinčią pievą. Tokiai pievai sukurti tiktų baltagalvė ramunė, alpinis arba kalninis dobilai, pievinė kupolė – jei parodysime kantrybę, sulauksime džiuginančio rezultato.

Dėmesio! Toks būdas netiks tiems, kurie turi naminių gyvūnų ir leidžia jiems laisvai bėgioti po sklypą. Šuo ar katė būtinai išbraidys aukštą žolę, tačiau turėkite mintyje, kad tokia pramoga tikrai nudžiugins Jūsų augintinį!