Sumedėjusių augalų genėjimas ir formavimas

Daugumą  sodų savininkų galima  suskirstyti į dvi grupes: pirmajai grupei priklausytų tie, kuriems bet koks medžio pjaustymas yra baisus ir nepriimtinas, kitai grupei priklausytų tie, kurie galvoja, kad augalų genėjimas yra labai paprastas darbas ir jį gali atlikti bet kas.

Iš esmės neteisūs nei vieni nei kiti, nes kultūrinius medžius ir krūmus galima ir reikia genėti ir formuoti.

Griežtai negenimi graikiniai riešutmedžiai, nes jie labai ilgai arba iš viso neužsigydo žaizdų. Juos galima genėti tik sanitariniu genėjimu, t.y., išpjaustant sausas šakas, pjūvius atliekant per sausą (negyvą) medieną.

Kiti sodo augalai yra genimi ir formuojami, bet laikantis tam tikrų taisyklių. Šios taisyklės skiriasi kalbant apie vaismedžius, vaiskrūmius, vijoklinius augalus (lianas) ir dekoratyvinius augalus.

Visų pirma aptarsime vaismedžių genėjimą:

• Klasikinis genėjimas atliekamas pavasarį arba rudenį, kai medžiai yra be lapų.
• Genint būtina taip parinkti genėjimo laiką, kad bent 3 paras po genėjimo oro temperatūra nenukristų žemiau -6C šalčio.
• Genint medį, vieno genėjimo metu negalima padaryti daugiau kaip 3– 5 dideles žaizdas.
• Žaizdos, kurių skersmuo yra didesnis kaip 2 cm, turi būti užtepamos vandens emulsiniais arba aliejiniais dažais. Negalima žaizdų užtepimui naudoti sodo tepalo. Sodo tepalą naudokime skiepijimui, o ne genėjimui.
• Genint vaismedžius reikia žinoti, kad labai svarbu prašviesinti medžio vainiką. Obelų vainikai prašviesinami pašalinant viršūnę. Beje, ne visoms kriaušių veislėms galima šalinti viršūnes.
• Negalima genėti medžių žydėjimo metu ir porą savaičių po jo. Nors teko skaityti rekomendaciją, kad būtent šiuo metu išgenėjus vaismedį po genėjimo silpniau augs arba visai neaugs vilkūgliai.

Dekoratyvinių augalų genėjimas. Dekoratyviniai augalai formuojami siekiant suteikti augalui norimą formą, pvz. rutulio, kubo ar pan., ir genimi siekiant suformuoti ir palaikyti sveiką tvarkingą lają.

Keletas patarimų:

• Medžių, turinčių svyruoklinę lają, negalima formuoti apkerpant medžio šakas vienodu atstumu nuo žemės, nes tai atrodo nenatūraliai. Medžiai svyruoklinėmis lajomis turi būti genimi, pjaunant kiekvieną šaką atskirai.
• Neteisingas svyruoklinę lają turinčio medžio formavimas (raudona linija rodo šakų nukirpimo liniją).

• Negalima genėti beržų, išskyrus žemaūges formas YOUNGII ar pan. Genint beržus, klevus, vynuoges ir pan. reikia atminti, kad šį darbą reikia atlikti dar pašalui neišėjus, arba jau augalui sulapojus. Jeigu juos genėsite pavasarį kaip ir kitus medžius, žaizdos labai ilgai neužgis ir augalas „nukraujuos“ – iš žaizdų ilgai tekės sula, kas augalą nusilpnins.
• Pavasarį reikia atsargiai genėti žydinčius augalus, nes visus juos galima suskirstyti į dvi grupes: (1) augalus, kurie formuoja žiedinius pumpurus ant šių (pirmų) metų ūglių ir (2) augalus, kurie formuoja žiedinius pumpurus ant antrų metų šakelių. Tai reiškia, kad pavasarį stipriai išgenėję rožes paskatinsime jų žydėjimą, o tuo pačiu metu stipriai išgenėję triskiautį migdolą, pašalinsime visus arba dalį žiedinių pumpurų ir augalas žydės silpnai arba visai nežydės.