Takai sklype: plaukianti danga VS šaligatviai
Kiekvienas, kas turi sklypą, anksčiau ar vėliau turi apsispręsti dėl takų įrengimo: takai, įvažiavimai į sklypą būtini ir labai reikalingi, tačiau retas mūsų pagalvoja kokie tie takai turėtų būti, kad patenkintų šeimininkų poreikius. Norint priimti tinkamą sprendimą šiuo klausimu, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas yra miesto aplinka ir kokią įtaką ta aplinka daro žmogui.
Žmogus mieste susikuria tokią aplinką, kurios mikroklimatą galima prilyginti pusdykumės mikroklimatui, nes miestą visada labai įkaitina saulė, todėl temperatūrinis režimas būna mažiau palankus žmonėms: nustatyta, kad miestuose vasaros metu po vidudienio asfaltas įkaista iki 45 – 55º C, kiek mažiau įšyla trinkelių ar asfalto plytelių dangos, raudonų/ tamsių plytų sienos – 41 º C, baltos sienos – 38º C, o veja tik iki 25º C. Šie duomenys nėra tuščia statistika – jie parodo kaip galima patiems pasigerinti aplinkos sąlygas, jeigu būsime atidesni mus supančiai aplinkai ir turėsime pakankamai žinių, kaip tinkamai pasirinkti ne tik želdyno elementus, bet ir statinių apdailą, spalvas ir pan. Kadangi mūsų savijauta tiesiogiai priklauso nuo aplinkos sąlygų, būdami vienokioje ar kitokioje aplinkoje, galime jaustis blogai arba, atvirkščiai – jaukiai ir patogiai. Natūralios gamtos elementai sukuria palankiausią aplinką ir mikroklimatą, o šis daro didelę įtaką mūsų sveikatai. Tad įsikūrus nuosavame sklype reikėtų kurti ne pusdykumės sąlygas, o sąlygas, artimas mūsų gyvenamai vidutinio klimato juostai, ir tuo reikia susirūpinti dar iki statant namą, nes sekantis statybų etapas yra takų – įvažiavimų sistemos įrengimas, o čia dažnai padaroma klaidų. Dažniausiai pasitaikančios iš jų:
Įrengiamos per didelės aikštelės automobilių parkavimui. Kaip reikėtų spręsti šį klausimą? Įsivertinti, kiek automobilių šeima turės ir kiek jų gali būti laikoma lauke, o pagal tai – apskaičiuoti aikštelės automobiliams plotą. Standartinis plotas lengvajam automobiliui yra 2400 mm x 4800 mm, o kad būtų paprasta prieiti prie automobilio, išimti iš bagažinės krovinį ar laisvai atsidaryti šonines dureles, prie numatomo parkavimo ploto rekomenduojama įsirengti iki 1200 mm pločio juostą, t.y., 4800 + 1200 = 6000 mm. Jeigu namų ūkyje yra keli automobiliai, tarp greta esančių automobilių stovėjimo vietų rekomenduojama nusimatyti 1500 mm pločio papildomą tarpinę juostą, kuri bus bendra greta stovintiems automobiliams.
Dažnai, taupant vietą, takai yra sutapatinami su pastatų nuogrindomis ir, jas praplatinus, įrengiami takai, skirti vaikščiojimui sklypo viduje. Iš pirmo žvilgsnio toks sprendimas atrodo logiškas, tačiau jame slypi aplinkybė, kurios dažniausiai neįvertiname – nepatogu ir psichologiškai nepriimtina vaikščioti prie pat pastatų sienų, o norint jaustis patogiai ir jaukiai, nuo sienos reikėtų atsitraukti bent jau 1 m atstumu, ir tik nuo šios ribos įrengti taką. Tad suglaudžiant nuogrindą su taku gaunasi, kad konstrukcijos plotis turėtų būti apie 1500 mm (1000 + 500 =1500, 1000 mm – atsitraukimo nuo pastato sienos atstumas, 500 – minimalus tako plotis), o tai sąlygoja dirbtinai padidintą tako plotą, kuris nepateisinamas nei ekonominiu, nei gamtiniu ar ekologiniu požiūriu. Kaip reikėtų spręsti šį klausimą? Visų pirma, pastato nuogrindos funkcija – saugoti pastatą nuo drėgmės, rekomenduojamas jos plotis yra 500 – 600 mm. Visais atvejais rekomenduojama nuogrindą atskirti nuo tako, jį tiesti atskirai, nesuglaudžiant su nuogrinda.
Dar viena labai dažna klaida yra įsivaizduoti takus savame sklype kaip miesto šaligatvius – visur kietos dangos, aiškios geometrinės formos ir, savaime suprantama, dideli tų dangų plotai, nes „statybininkai nenori imtis mažų plotų klojimo“. Kaip reikėtų spręsti šį klausimą? Pirmiausia reikia įvertinti savo poreikius: ar tikrai visur, kur numatomi takai, būtina kloti kietas dangas? Dažniausiai vaikščiojimui po sklypą visai pakanka vadinamų plaukiančių takų.
Dabartiniai miestuose esantys sklypai yra gana maži, tad reikia ypatingai tiksliai apsiskaičiuoti kietų dangų plotus, nes šiuos plotus nepagrįstai padidinus, ne tik padidinsime aplinkos temperatūrą, bet susidursime ir su kita kietų dangų problema: jos prisideda prie aplinkos išsausėjimo ir net perdžiūvimo. Tai vyksta labai paprastai: krituliai, kurie susigertų į žemę, nuo dangų staiga nuteka į lietaus kanalizaciją, o dirvožemyje esančią drėgmę sugeria betoniniai elementai ir greitai išgarina per įkaitusius dangų paviršius. Tikriausiai teko atkreipti dėmesį į tokį reiškinį, kai prie trinkelėmis ar plytelėmis išklotų takų veja išdžiūsta ir būna skurdesnė nei toliau nuo tako esanti žolė? Be to, reikėtų žinoti, kad kietų dangų takai vizualiai suskaido sklypo erdvę, optiškai jį dar labiau sumažindami.
Rekomenduoju rinktis takus su plaukiančia danga – taip išsaugosite didesnius žaliuosius plotus, sukurta aplinka bus artimesnė gamtinei ir palankesnė gyventojams. Atkreipkite dėmesį į tai, kad plaukiančios dangos takų įrengimas yra labai paprastas, sklypo savininkas gali tai įgyvendinti savo jėgomis, sutaupydamas laiko ir lėšų.