Kaip tvarkomi saugotini želdiniai privačioje namų valdoje ir žemėje

Kaip tvarkomi saugotini želdiniai privačioje namų valdoje ir žemėje

Pagal galiojančius teisės aktus, želdinių savininkų teisės ir pareigos yra nustatytos Želdynų įstatymo 15 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, viena iš savininko pareigų yra ne tik išsaugoti želdinius, bet ir tinkamai juos tvarkyti. Jei želdiniai nepriskirti saugotiniems, juos savininkas gali tvarkyti savo nuožiūra, nepažeisdamas kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.

Kiekviena Savivaldybė, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ savo teritorijoje pasitvirtina saugotinų medžių ir krūmų sąrašą.

Jei medžiai yra saugotini, norint medį genėti ar nukirsti, reikia gauti savivaldybės leidimą, vadovaujantis aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šio teisės akto priede yra patekta prašymo forma, kurią turi užpildyti pareiškėjas.

Leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas specialistas, esant reikalui jis sušaukia Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją (Komisija konsultacijai gali pasikviesti atitinkamos srities specialistą). Apžiūros metu yra įvertinama želdinio būklė, augimo vieta ir kitos reikšmingos aplinkybės. Leidimas kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus išduodamas arba motyvuotai atsisakoma jį išduoti, per 30 dienų.

Rašant prašymą leidimui kirsti medžius, jei yra bendrasavininkų, yra būtinas jų pritarimas. Prašant leidimo kirsti, galima pasirinkti ar sumokėsite kertamo želdinio atkuriamąją vertę ar už tą vertę pasodinsite želdinius savivaldybės nurodytoje vietoje ir juos prižiūrėsite trejus metus. Želdinių atkuriamąją vertę, atsižvelgę į įvertintą būklę natūroje, skaičiuoja savivaldybės specialistai, vadovaudamiesi Aplinkos ministro įsakymu patvirtintais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

Įstatyme yra numatyti tam tikri atvejai, kai saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami (šalinami) neatlygintinai – t.y.  nudžiūvę, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių pažeisti, nulaužti, apdegę gaisro metu, išpuvę medžiai, pažeistomis gyvybinėmis funkcijomis, kai jie yra pavojingi žmonėms, pastatams, automobilių eismui ir pan., taip pat, kai jie auga ant pastatų ar jų dalių.

 

Kokie medžiai yra saugotini?

Visų pirma tai medžiai ir krūmai, įrašyti Nekilnojamojo turto registre kaip Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Želdiniai (medžiai ir krūmai) priskirti saugotiniems, augantys viešose ir privačiose teritorijose:

a) kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonose (tik žmogaus pasodinti);

b) vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje (1 metras už griovio ar pylimo pado);

c) visų kelių apsaugos zonoje, už kelio juostos ribos;

d) aerodromų apsaugos zonoje;

e) gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonoje;

f) paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose – ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai didesnio kaip 8 cm skersmens, kiti medžiai didesnio kaip 16 cm skersmens, išskyrus numatytus iškirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose.

g) aerodromų apsaugos zonoje;

h) gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonoje;

i) miestuose ir miesteliuose, išskyrus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonas;

j) kaime vietiniai medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai bet kokio dydžio (išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose), beržai, eglės, pušys didesnio kaip 20 cm skersmens (1,3 m aukštyje).