Medžių laistymas
Ši vasara visiems, kas turi nuosavus sklypus, nelengva: ilgalaikė sausra alina dirvas ir augalus, o užklystantys lietūs padėties iš esmės nepataiso, todėl reikalingas pakankamas laistymas. Aptarkime, kaip laistyti teisingai – taisyklės tinka visiems sumedėjusiems augalams.
Visų pirma, reikia žinoti, kad visai netinkamas toks laistymas, kai liejama iš laistymo žarnos, ją laikant rankoje. Tinkamas laistymas, kai vanduo liejamas iš kibirų (dar geriau, kai laistoma laistytuvu) arba pastatomais purkštukais. Taigi, nuo pradžių:
Pirmų metų, tik pasodintą sodinuką visada reikia gerai palieti – ir visai nesvarbu ar jį sodiname pavasarį į drėgną dirvą, ar vasaros metu iš vazono, nepažeisdami šaknų, ar rudenį, po pasodinimo bet kokį augalą palieti būtina. Pirmasis laistymas ne tik pagirdo augalą, bet ir sutankina žemę apie šaknis, tad reikia ne papilti du kibirus vandens ir po to stebėti, kaip jis nuteka žemės paviršiumi, o sugirdyti. Geriausiai ir greičiausiai tai galima padaryti tiesiog laužtuvu subadžius žemę aplinkui augalą. Padarytos duobelės surinks visą pilamą vandenį ir jis pasiskleis gilesniuose dirvos sluoksniuose greitai ir efektyviai pasiekdamas sodinuko šaknis. Dar geriau tuos du kibirus sulieti naudojant laistytuvą. Aišku, tai užtruks ilgiau, bet darbas bus atliktas tinkamai ir vanduo bus daug efektyviau panaudotas.
Taigi, augalai pasodinti ir palieti. Kas toliau? Jeigu vasara nelabai lietinga, visą vegetacijos sezoną augalus būtina reguliariai laistyti, nes kitaip jie žus. Reikia lieti kartą savaitėje, kiekvienam augalui skiriant tuos pačius du kibirus vandens. Jeigu laistysite purkštukais, reikia nusistatyti laiką ir lieti ne mažiau kaip 2 valandas. Dažna klaida, kai liejama kasdien po truputį, bet toks liejimas yra laiko ir resursų švaistymas, nes trumpai liejant, vanduo nepasiekia šaknų ir augalui trūksta drėgmės, o mums atrodo, kad augalas palietas.
Antramečius sodinukus jau galima laistyti rečiau nei pirmaisiais metais. Liejama tik esant būtinybei: kai labai karšta arba kai stoja ilgalaikė sausra. Tokiais atvejais laistymo dažnumas ir režimas būna toks, kaip pirmais metais. Tačiau turime ir nepersistengti su laistymu, nes pirmais metais medis spėjo išvystyti šaknų sistemą, kuriai reikia ne tik drėgmės, bet ir oro. Todėl, jei pernelyg uoliai liesime ir aplink medį nuolat bus šlapia, oras į dirvą pateks sunkiau arba visai nepateks, o pasekmės bus tokios, kad šaknys supus ir augalas žus.
Pirmas ženklas, kad šaknų sistema yra pažeista, yra tik išsiskleidusių lapelių vytimas ir džiūvimas. Pastebėjus tokius reiškinius, visų pirma pabandykime supurenti žemę aplinkui medį. Jeigu problema yra perlaistymas, tokia paprasta agrotechninė priemonė sudarys sąlygas orui patekti į gilesnius dirvos sluoksnius, prie šaknų ir medis palaipsniui atsigaus.
Trejų – penkiolikos metų medžių laistymas. Vyresni nei 3 metų amžiaus medžiai jau yra atsparesni drėgmės trūkumui, juos laistome tik didelės sausros metu. Svarbu žinoti, kad gausus ir reguliarus laistymas yra būtinas rudenį. Tai leidžia medžiams geriau pasiruošti žiemai ir apsaugo juos nuo pašalimų. Rudeninis laistymas yra būtinas slyvoms, vyšnioms ir trešnėms – visi kaulavaisiai yra jautrūs šalčiams, bet jeigu jie bus gerai palaistyti rudenį, lengviau peržiemos. Prieš žiemą augalus laistome tada, kai lapuočiai numeta lapus. Atkreipkite dėmesį į tai, kad skirtingos medžių rūšys ir veislės lapus meta skirtingu metu, todėl laistymas kiekvienam tokiam medžiui turi būti individualus. Kaip laistoma rudenį? Jeigu yra galimybė, laistome 7 – 10 dienų, kas dieną išliejant po 2 kibirus vandens vienam augalui. Dažniausiai tokio paliejimo visai pakanka, kad medis pasiruoštų žiemai.
Vyresnių nei penkiolikos metų medžių laistymas. Tokio amžiaus medžių laistymą reikia derinti su tręšimu. Šioje vietoje turime atkreipti dėmesį į tai, kad paprastai pabarsčius trąšas žemės paviršiuje, aplinkui medį arba laistant juos trąšų tirpalu, niekada nepasieksime norimo rezultato: sunaudosime didelį kiekį trąšų, o jų poveikis bus labai mažas. Taigi, tręšimui, kaip ir laistymui, reikia laužtuvu padaryti 5 – 6 skyles žemėje, aplinkui medį. Skylės turi būti 25 cm gylio. Į kiekvieną skylę įpilame po saują trąšų ir užpilame žemėmis. Tada po medžiu statome purkštuką, kad vanduo vienodai pasiskirstytų po medžiu. Tokio tręšimo visai pakanka 2 – 3 metams. Jeigu nutarsite naudoti organines trąšas, medžio vainiko ar lajos perimetru reikės kasti griovelį, į jį pridėti organikos ir apipilti žeme. Laistome taip pat, kaip ir tręšiant neorganinėmis trąšomis.
Trumpai apie pastatomų purkštukų naudojimą: laistyti augalus pastatomais purkštukais galima karštomis, sausomis vasaromis, bet reikia atminti, kad taip laistyti galima tik apsiniaukusiomis dienomis, o dar geriau vakare, saulei leidžiantis. Jeigu laistysime dieną, tai ne tik švaistysime vandenį, bet ir apdeginsime savo augalus, nes vandens lašiukai ant lapų fokusuoja saulės šviesą ir toje vietoje augalas nudega.
Suaugusius medžius galima taip pat laistyti purkštukais profilaktiškai, jeigu laukiama šalnų. Tai apsaugo medžio vainiką / lają nuo apšalimo. Tik tokiu atveju reikia lieti visą naktį ir laistymą baigti saulei patekėjus.