Laistyti augalus rudenį? – Juk lyja!
Juk ir taip be perstojo lyja, galvoja daugelis sodų savininkų, kai girdi apie rudeninį augalų laistymą. Kodėl augalus rudenį reikia laistyti intensyviau nei vasarą? Rudeninio laistymo tikslas yra tiek prilieti dirvą, kad mūsų augalams netektų žiemoti sausringose sąlygose. Daugelio augalų šaknys siekia kelių metrų gylį, o podirvis šiuo metu yra perdžiūvęs, taigi, kad žiemą augalams netrūktų drėgmės, juos būtina gerai palaistyti.
Sakysite, kad medžiai ir krūmai žiemą miega – taip, jie miega, bet ir miegodami garina drėgmę per žievės poras. Vasarą vyraujant sausiems orams, o žiemą įšąlus dirvai, šaknys negali aprūpinti augalo vandeniu – tai reiškia, kad augalas sunkiai žiemos, nes nuolat jus vandens trūkumą. Nubudęs pavasarį, augalas negalės papildyti vandens atsargų, nes pavasariniai orai taip pat būna sausi. To rezultatas – džiūstantys šakų galai, šakos arba visas augalas. Žievė dėl drėgmės trūkumo praranda elastingumą, todėl ima pleišėti.
Kada reikia laistyti?
Laistome spalio – lapkričio mėnesiais, baigiame laistyti prasidėjus nuolatinėms naktinėms šalnoms.
Kaip apskaičiuoti vandens poreikį?
Pateikiame nustatytas laistymo normas. Pirmas pateikiamas skaičius yra norma lengviems dirvožemiams, o antras – sunkiems dirvožemiams (žymėjimas tekste: laistymo norma lengviems dirvožemiams // laistymo norma sunkiems dirvožemiams):
* laistant suaugusius vaismedžius pilama 40//60 litrų/m2
* jaunų vaismedžių, kaulavaisių, vijoklių ir didelių dekoratyvinių medžių ir krūmų laistymui reikia 35//50 litrų/m2
* uoginėms kultūros tinkamai palieti reikės 25//40 litrų/m2
Pavyzdys: jei auginate obelį, kurios polajis yra 3 metrų skersmens, atitinkamai šis plotas yra apie 7 m2, vadinasi, po tokiu medžiu reikia išlaistyti 280//420 litrų vandens. Jeigu vasarą augalus laistėte, o ruduo yra lietingas, rudeninio laistymo normą galima mažinti 40//50 procentų, t.y., maždaug perpus. Tuo pačiu galima papildomai patręšti kalio-fosforo trąšomis.
Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į lauko vazas ir konteinerius augalams, nes juose drėgmės trūksta dar labiau. Gal todėl, kad ilgą laiką gyvenome lietingame klimate, neturime susiformavusios laistymo kultūros: dažniausiai pasodinti augalai paliejami sodinimo metu ir dar du ar tris kartus pasodinus, o vėliau augalas paliekamas laukti lietaus, kuris dažniausiai neateina. Dar blogesnis atvejis, kai vazos su pasodintais gyvais augalais pastatomos po stogais ir nelaistomos – lietus tokio augalo nepasiekia, tad substratas nuo perdžiūvimo virsta dulkėmis, o augalai žūsta.
Nepamirškime laistyti savo sodintų augalų!